Atargatis

Šiandien mano ,,pievą" aplankė grupė ,,iš jūros". Atargatis.Dar viena simfoninio metalo grupė, tik kilusi iš Vokietijos. Grupės pavadinimo reikšmė - ,,Lady Goddess of the Sea" (angl. jūros deivė). Mano manymu, neveltui, nes grupės vokalistė Stephanie Luzie apdovanota švelniu ir aukštu soprano balsu, tarsi, jūros nimfa apsupta juodųjų metalo riterių - gitaristo Azmo, elektroninės gitaros virtuozo, bei pritariančiojo vokalo Lord Lornhold ir būgnininko Shadrak. Ši grupė buvo ,,atrasta" 1997 metais. Pirmąjį albumą grupė išleido 1999 metais pavadinimu ,,Alba Gerbraich", vėliau 2002 ,,Accurist from the deep" , 2004 ,,Divine awakening", ,,Wasteland" 2006 -aisiais ir paskutinis jų darbas ,,Nova" išleistas 2007 metais. Kūribingoji grupė taip pat sukūrė muzikos takelius filmams : ,,Mists of oblivion" ir ,,Angel's crying".Na, o pati grupė save apibūdina:

,,Atargatis" - alegorija kuriančiai jėgai ir pradžia gyvenimui, potraukis mistikai, neišmatuojamai ir paslaptingai, kartu aplink žmogų ir pačiame žmoguje".

Lengvos melodijos, violončelės garsai bei orkestro linijos yra permainingi ,,Atargatis" garsai. Žavios, kaip ir geros, agresyvios melodijos perkelia mistini garsą į materialųjį pasaulį. Vis dėl to, raudonplaukės sirenos Stephanie partijos - nepakeičiamos. Rodos, grupė suręsta tvirtai ir užleisti savo tvirtų ,,metalinių" pozicijų net nesiruošia.Tokią nuomonę susidariau įsijungusi albumo ,,Nova" penktąją dainą - Stars are falling. Ji prasideda pianino bei violočelės garsais, vėliau įstoja ir gitaros su būgnais, muzika kiek prityla ir violončelė sugroja pagrindinę melodiją, kuri tęsiasi per visą kūrinį. Trumpai sugriaudžia gitaros ir pasigirsta sirenos Stephanie vokalas:

,,You never wanted

To be so alone in this life

No one is near you

You're carried away from your fate "

Žinote, jei sedėčiau pajūryje ir mano earphones plėštų šitą melodiją, tikrai, duodu nukirsti savo mažąjį pirštelį, kad pagalvočiau, jog esu sirenų apsuptyje ir klausau jų dangiškų melodijų. Vis dėl to, daina tikrai verta dėmesio.

Tarja Turunen

Nevalia šios dainininkės numesti į šalį. Žavioji Suomijos dainininkė, išgarsėjusi kaip simfoninio metalo grupės Nightwish vokalistė, dabar keliauja solo karjeros laiptais.Tarja gimė Kitee miestelyje Suomijoje. Muzikos pradėjo mokytis būdama 6-erių metų. Sulaukusi 18-os persikėlė į Kuopijo miestą, kur studijavo Sibelijaus muzikos akademijoje. 1996 m. Tarjos klasės draugas Tuomas Holopainen pasiūlė jai prisidėti prie jo kuriamos Nightwish grupės. Tais pačiais metais Tarja dalyvavo Savolinos operos festivalyje. 1999 m. atliko operines arijas Suomijos nacionalinėje operoje. Nightwish grupei susilaukus didelio populiarumo Tarja Turunen dalyvavo turuose po pasaulį. 2003 m. vokalistė dalyvavo audiencijoje pas Suomijos prezidentę Tarja Halonen. 2005 m. spalio 21 d. Tarja Turunen paliko grupę Nightwish dėl tarpusavio konfliktų.

2006 m. dainininkė pradėjo solinę karjerą. Lapkritį išleido pirmąjį albumą Henkäys Ikuisuudesta, kurį sudarė kūriniai Kalėdų tematika. Kitas albumas My Winter Storm pasiekė topų viršūnes Suomijoje, Rusijoje, Čekijoje, Vengrijoje. 2008 m. dalyvavo Wave-Gotik-Treffen festivalyje Leipcige. Dabar jos albumų sąskaitoje puikuojasi 4 albumai. Nightwish eros metu 8 albumai. Kalbėsiu būtent apie ,,My winter storm " albumą, garsai - Lost Northern star.

Daina pradedama senovinio choralo tipo muzika tik joje įjungiamos elektrinės gitaros. Sekundė tylos ir pasigirsta švelnus, operinis Tarjos balsas.

,,I'm the one who leaves shadows in you room at night:

I'm the reason you're listening enlightening your eyes.

When Pan meets Apollo down with the sin

They will send tears of angels though kindness won't win."

Reikia pripažinti, kad Tarja neprarado savo sąvybių palikusi Nightwish. Ji tokia pat švelni ,,Ice queen" arba ,,Beauty". Mažos, akyse šokinėjančios ugnelės parodo, kad Tarja ne šiaip kokia operos solistė. Jos venomis teka metalas. Negaliu paneigti, kad tekstai sudėti jos dainoms tikrai nėra blogi, turi gražią perkeltinę prasmę, o balsas - prikaustantis.

Moonspell

Ar pagalvojate, ką gali pakeisti vienas vienintelis nuklydimas į šalį? Štai ieškojau gražaus wallpaper'io mano desktop'ui ir paspaudžiau ant gražios moteriškės nuotraukos, kurią matote dešinėje. Atvertus puslapį, man akys iššoko ant kaktos - patekau į grupės Moonspell tinklalapį. Net apsvaigau. Kas dar nežinote papasakosiu. Moonspell - tai grupė iš Portugalijos, jos atliekamą muziką nusakyti vienu žodžiu sunku, bet dažniausiai vartojami apibudinimai yra: gothic - doom, dark rock, doom - death, gothic metal.Verta paminėti, kad Moonspell įsikūrė 1992 metais, o pirmąjį, demo albumą pavadinimu ,,Under the moonspell" išleido 1994. Bet pripažinimo grupė sulaukė tik po metų, išleidusi antrąjį savo albumą ,,Wolfheart".Iš viso grupė savo sąskaitoje turi 9 albumus, 1 DVD, 3 demo,3 eps, 5 singlus ir dar galybes nesuskaičiuojamo viso kito gėrio. O apsilankius jų oficialiame tinklalapyje akys tiesiog raibste raibsta(www.moonspell.com) . Grupės nariai - Fernando Ribeiro (vokalas), Mike Gaspar (būgnai), Pedro Paixão (klavišiniai) , Ricardo Amorim (gitara) ir Aires (bosistas gyvo garso pasirodymų metu).Paskutinis ir mano manymu, pats gražiausias albumas, išleistas 2008 metais. Jo pavadinimas ,,Night Eternal". Šiandien jo ir klausausi. Tačiau mane labiausiai pakerėjo dešimtoji albumo daina - Age of mothers.

Daina prasideda gražiais moterų balsais jie vienas su kitu persipina nuostabiu kanonu. Vėliau įsijungia gitaros, būgnai ir rėkiantis bei prikimęs vokalisto balsas.Muzika tikrai nebeturi švelnių bruožų, kokius turėjo dainos pradžioje. Iškart galiu pasakyti, kad tiems, kuriems patinka popsas ar dar kažkokia panaši muzika, ši daina tikrai nepatiks. Klausant šios dainos, atrodo, kad sėdi kažkur rūsyje ir susirinkę vaikinukai metalistai ,,daro gabalą" . Ši daina būtent tokia, todėl man ji ir patinka.

Enslaved

Šiandien neikaip negaliu atsiginti grupės, grojančios progressive black metal/ Viking metal stiliumi. Susikūrusios 1991 metais Norvegijoje. Taip, kalbu apie Enslaved. Ši grupė jau yra išleidusi 11 albumų , 2 demo ir 2 DVD albumus. Vienu žodžiu, tamsioji grupė dirba iš peties. Nors, pakeitusi daug narių,gitaristas, klavišininkas Ivar Bjørnson,bosistas, vokalistas Grutle Kjellson grupės sudėtyje išliko nuo pat jos susikūrimo pradžios. Ir kaip tik mane žavi 1994 metais jų išleistas albumas ,,Frost". Galva linkčioja į kiekvienos skambančios dainos taktą, todėl sunku išsirinkti dainą, kurią galėčiau aprašyti. Po ilgų dvejonių pasirenku trečią albumo dainą pavadinimu ,,Fenris".

Daina prasideda Grutle Kjellson balsu, aidinčiu lyg bažnyčioje. Tariami žodžiai nesuprantama kalba, lyg pagoniška malda, dar labiau sustiprina sunkų grupės įvaizdį. Vėliau įsijungia gitaros ir būgnai. Stebėtina, kaip jie visi dera kartu. Sunki muzikos linija nutrūksta ir girdisi gitaros stygomis grojamas ramus piccicato, kurį vėl staiga nutraukia gitarų ir būgnų griausmas. Vokalistas rėkiančiu balsu parodo savo ekspresiją, kurios dėka taip ir norisi pašokti ir imti kratyti galvą. Nors daina trunka daugiau nei septynias minutes, man tikrai nenusibosta. O kad ši daina niekad nesibaigtų - pagalvoju mintyse klausydamąsi puikių elektrinių gitarų, būgnų garsų. Sudominau? :)

Nigtwish

Šiandien visą mano winamp'ą užvaldžiusi simfoninio metalo legenda - Nightwish. Tik šiandien Nightwish kitokia - savo tikrąjame amplua, su ausį rėžiančiomis gitaromis ir tiesiog rėkte rėkiančiais galingais būgnais. Šiandien įdėsiu kūrinį, kuris manau, kuo puikiausiai pristatys naują Nightiwsh vokalistę, apie kurią buvau užsiminusi vakar, puikiai dainuojančią švedę - Anette Olzon. Savo karjerą Anette pradėjo 17 metų grupėje ,,Take Cover", vėliau tęsė karjerą roko grupėje "Gränsland" po to buvo ,,Alyson Avenue" narė, kol 2006 grupė išsiskirstė, tada ,,perspjovusi" 2000 konkurenčių tapo Nightwish nare. Nevalia pamiršti, kad Anette valdo puikų sopraną (balsą) bet ir groja obojumi. Na, štai, trumpai papasakojus apie Anette galiu užsiminti ir šiandien galvoje ir winamp'e skambantį kūrinį, pavadinimu ,,Bye bye Beautiful". Teko skaityti, kad šiame kūrinyje yra atsakymas, už ką buvo atleista Tarja Turunen, bet deja, išskaityti atsakymo man nepavyko. Gerai sakoma, kad muzika prasideda nuo tylos. Taip prasideda ir Bye bye beautiful kūrinys. Suskamba Tuomo Holopainen puikiai valdomi klavišiniai ir muzikoje išsilieja Emppu Vuorinen, bei Marco Hietalos gitarų garsai.Prisideda ir Jukkos Nevalainen mušami būgnai, visa muzika tiesiog liete liejasi. Dabar pamąsčiusi galiu pasakyti, kad atsakymą, kodėl grupę paliko Tarja Turunen galima perskaityti Marco atliekamame dainos priedainyje :

,,Did you ever hear what I told you?

Did you ever read what I wrote you?

Did you ever listen to what we played?

Did you ever let in what the world said?

Did we get this far just to feel your hate?

Did we play to become only pawns in the game?

How blind can you be, don't you see?

You chose the long road, but we'll be waiting

Bye bye, beautiful "

Kad ir kaip ten būtų - Anette's balsas tikrai neprastas.Malonus ir paprastas jos vokalas, bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio, nes geriau įsiklausius jaučiasi ugninė energija bei pasitikėjimas savimi.Ausis maloniai priima ir jau seniai pažįstamą Marco vokalą - rėkiantį, šiek tiek prikimusį, bet labai stiprų. Įtampa kuo puikiausiai išlaikoma iki pat dainos galo, kurią užbaigia garsus ,,Bye bye beautiful!!!"

Nightwish

Taip, taip. Kalbėsiu apie simfoninio metalo grupę kilusią iš Kitee miesto Suomijoje,susikūrusią dar 1996 metais.Gana įdomaus sprendimo (ir kiek migloto) pasekmė - Nightwish sudėtyje jau gan senokai operos solistę Tarją Turunen pakeitė paprastesnio vokalo savininkė Anette Olzon. Gerbėjai pašėlo, nes Nightwish dainos buvo pritaikytos tik Tarjos balsui. Tačiau, rodos, Anette kuo puikiausiai pritapo prie Nightwish grupės. Jų sąskaitoje puikus ,,Dark passions play" albumas, singlai ,,Amaranth" ,,Bye bye beautiful" ir ,,The Islander", bei ,,Eva" - sulaukė tikrai didelės sėkmės. Na, o šiandien kalbėsiu apie new Nightwish era kūrinį,iš singlo ,,Amaranth", kurį atlieka gitaristas, stipraus vokalo savininkas Marco Hietala, While your lips are still red. Kūrinys prasideda švelniais pianino garsais ir švelniu ir kiek ,,pristabdytu" Marco balsu. Šiokios tokios įtampos kelia būgnų įstojimas ir violončelės garsai. Girdisi nuostabus back vokalas ir imi net stebėtis, kaip puikiai rastas švelnus sprendimas tokiam veiksmui, kurį atliekame tik meilės vedini - bučiniui. Muzikos pagreitėjimas ir pagarsėjimas vis dėl to parodo iš kokio molio nulipdyta Nightwish - iš juodo ir stipraus metalo. Ši daina lyg saldainis su alkoholio įdaru viduje. Lyg skonių simfonija. Simfonija pavargusioms ir švelnių garsų išsiilgusioms ausims. Ir dar kartelį nesusiturėsiu ir pagirsiu švelnų Marco vokalą, nes tikrai jau buvau pripratusi prie rėkiančio ir prikimusio jo balso, o šis dainos sprendimas buvo tikra staigmena.Dainai įpusėjus pasigirsta pritildyti ir vos juntami bosinės gitaros garsai. Nieko net negalima prikišti, nes kūrinys išties nuostabus ir puikiai atskleistos vokalo sąvybės.